prakura

prakura: prakurà sf. (3^b) 1. sing. col. žr. prakuros: Kurgi tavo prakurà, kad jau nori ugnį kurti? Srv. 2. sing. kuras: Kitur prakuros trūksta, vaikai žiemą mokykloje peršąla Pt. 3. NdŽ pakura: Visos mergos yr trobo[je], o tėvalis prakuro[je] (d.) Krt. 4. prakurtis, prasikūrimas: Visa mano prakurà tik iš gerų vaikų Lnkv.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

prakura — prakurà dkt. Naudóti prakuróms … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prakurauti — ×prakurauti, auja, ãvo intr. [K]; Krz13, N būti prakurotu … Dictionary of the Lithuanian Language
prakurai — prakuraĩ sm. pl. (3b) Skr, Šln, Grk, Paį; D.Pošk, M sausos smulkios skiedrelės, skalelės, tošelės ugniai įkurti: Prakurų̃ nėra su kuomi pečių prakurti J. Malkos šlapios, nė prakurų̃ nėra Dkš. Neliko medžio pagalio nė prakurams Krkl. Atnešk… … Dictionary of the Lithuanian Language
lupa — 1 lupà sf. (4) 1. žievė, luobas: Eglių lupõms prakura pečių Varn. Jau lupẽlę padėjau, kurk, virk Tv. Sudžiūvus kaip alksnio lupelė LTR(Jnš). 2. Šts lupimas, mušimas, pyla: Kai gavo lupõs, tuo[j] pasidarė kaip balta vilna Vvr. Lupõs gausi,… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias